Užgavėnės – išskirtinė metų diena, žiemos palydų šventė. Nuo seno jos švenčiamos triukšmingai, linksmai, nes tikėta, kad, jei Gavėnia bus sutikta sočiai ir gerai pasilinksminus, tai vasarą nieko nestigs.
Vasario 13 d. vaikai buvo supažindinami su kaukių įvairove, veikėjų simboliais: Lašininiu, Kanapiniu, More, Čigonais, Žydais, Giltine ir kt., o svarbiausia – Užgavėnių patiekalais – blynais. Turbūt pati džiugiausia diena, kai vaikai, persirengę įvairiais personažais, užsidėję pačių gamintas kaukes, išgužėjo į kiemą atsisveikinti su šaltu oru ir vyti žiemą iš kiemo. Lašininis ir Kanapinis ragino susirinkusiuosius linksmintis, šokti, dainuoti, pokštauti, žaisti įvairius žaidimus. Taip pat Lašininio ir Kanapinio paraginti vaikai sukėlė tikrą žiemos pūgą. Šventės metu neapsieita ir be varžytuvių – virvės traukimo. Vaikų padedami Lašininis su Kanapiniu rungėsi tarpusavyje. Jie tarpusavyje rungėsi tol, kol Kanapinis tapo nugalėtoju. Šventės kulminacija – Morės deginimas, o kartu su ja ir negerų poelgių, pykčio, pavydo, patyčių, viso, kas bloga sudeginimas.
