ĮTRAUKUSIS UGDYMAS – TAI KOKYBIŠKO UGDYMO UŽTIKRINIMAS KIEKVIENAM BESIUGDANČIAM
„Įtraukusis ugdymas” – kokybiškas ugdymas kiekvienam mokiniui. Tai labai aiškiai atsispindi Geros mokyklos koncepcijoje. Įtraukųjį ugdymą tikslinga sieti su personalizuotu kiekvieno mokinio ugdymu, atitinkančiu kiekvieno vaiko ugdymosi galias ir poreikius. Įtraukusis ugdymas apima ugdymo organizavimo, ugdymo turinio, vertinimo, pagalbos mokiniui, mokytojui, mokyklai, tėvams, mokytojų rengimo sritis. Pilna ir visapusiška vaiko integracija ugdymo(si) įstaigoje priklauso nuo tinkamų sąlygų sudarymo. Visiems mokiniams turėtų būti sudaryta galimybė aktyviai dalyvauti mokyklos ir vietos bendruomenės gyvenime, vyrautų pagarba mokinių, jų tėvų ir artimųjų nuomonei, organizacijų, besirūpinančių neįgaliųjų asmenų teisėmis, nuomonių turėtų būti paisoma, ypač priimant sprendimus. Ypatingai svarbu teigiamos mokytojų nuostatos ir įgūdžiai. Visi mokytojai turėtų turėti teigiamą požiūrį į visus mokinius ir norą bendradarbiauti su kolegomis, turėtų išsiugdyti įgūdžių, reikalingų veiksmingam visų mokinių ugdymui, atsižvelgiant į kiekvieno poreikius. Mokyklų vadovai turėtų teigiamai vertinti darbuotojų ir mokinių skirtybes, skatinti kolegialumą ir inovacijas. Svarbi įvairių žinybų paslaugų dermė. LR Švietimo įstatyme akcentuojama, kad ugdymo prieinamumas – tai galimybė mokytis saugioje, tinkamoje edukacinėje aplinkoje, kurioje kiekvienas ugdomas pagal jo galimybes, polinkius ir poreikius. LR Seimo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. XII-745 Valstybinėje švietimo 2013–2022 metų strategijoje patvirtintas „Vaikų įtraukties mokytis ir įvairiapusio ugdymo 2017–2022 metų veiksmų planas “ 2017 m. birželio 27 d. Nr. V-527, kuriame siekiama sustiprinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų įtrauktį į švietimą, didinant specialiųjų poreikių asmenų švietimo paslaugų poreikio patenkinimą. Lietuva kartu su kitomis demokratinėmis valstybėmis įgyvendina įtraukiojo ugdymo principus pereidama nuo mokyklos – visiems, prie mokyklos – kiekvienam. Mokslinėje literatūroje ir Lietuvos švietimo dokumentuose vartojamos dvi tapačios sąvokos – inkliuzija ir įtraukimas. Lietuvoje iš pradžių įsitvirtino iš anglų kalbos perkeltoji sąvoka inkliuzinis ugdymas, tačiau Lietuvių kalbos komisijai rekomendavus, siūloma vartoti lietuvišką sąvoką įtraukusis ugdymas. Įtraukųjį ugdymą galime laikyti procesu, kuriame atsižvelgiama į socialinę, kultūrinę ir mokymosi įvairovę ir remiamasi veiksniais, padedančiais nustatyti bei šalinti kliūtis mokymuisi ir dalyvavimui švietime. Europos specialiojo ir inkliuzinio ugdymo plėtros agentūros dar 2012 m. parengtame Inkliuzinio švietimo mokytojo profilyje apibrėžtos keturios esminės vertybės, kuriomis turėtų remtis mokytojai, dirbantys inkliuzinėje švietimo sistemoje. Tai – pagarba mokinių įvairovei, skirtybes laikant galimybėmis ir ištekliais, kuriais grindžiamas kiekvieno mokinio ugdymasis, pagalba kiekvienam mokiniui, puoselėjant aukštus lūkesčius dėl kiekvieno mokinio pasiekimų. Bendradarbiavimas ir darbas komandoje bei asmeninis profesinis tobulėjimas, prisiimant atsakomybę už mokymąsi visą gyvenimą, vadovaujantis principu, jog mokyti reiškia mokytis. Remiantis Europos specialiojo ir inkliuzinio ugdymo plėtros agentūros pozicija, svarbiausia įtraukiojo ugdymo sistemų vizija yra užtikrinti, kad visų amžiaus grupių besimokantiems asmenims kartu su bendraamžiais vietos bendruomenėje būtų suteiktos prasmingos ir labai kokybiškos švietimo galimybės.
Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymąsi reglamentuojantys teisiniai dokumentai sudaro palankias sąlygas kiekvienam mokiniui ugdytis pagal jų poreikius ir galimybes bendrojo ugdymo mokyklose, užtikrinant švietimo pagalbą, lygias galimybes ir ugdymosi prieinamumą. Žmonės su negalia turi teisę būti kartu su kitais visuomenės nariais. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija, Europos Tarybos numatyti strateginiai teisingumo švietime įgyvendinimo uždaviniai skatina visose šalyse diegti inkliuzinio švietimo politiką. Europos specialiojo ir inkliuzinio ugdymo plėtros agentūra, kaip pagrindinė Europos Sąjungos organizacija, siekianti tobulinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių švietimo politiką bei ugdymo praktiką, rekomenduoja, kad tarptautinės politikos direktyvoms diegti reikia sistemingo duomenų rinkimo ir jų analizės, įrodymų, kuriais būtų vadovaujamasi įgyvendinant atitinkamas įtraukiojo ugdymo plėtros nuostatas ir uždavinius. Europos specialiojo ir inkliuzinio ugdymo plėtros agentūra siūlo inkliuzinio ugdymo kokybės skatinimo principus, kurie labiau pritaikomi mokyklos lygmeniui.
- SUP vaikų ugdymas 2022. Metodinės rekomendacijos
- Rekomendacijos vaikų turinčių įvairiapusių raidos sutrikimų nuotoliniam ugdymui
- Rekomendacijų leidinys. Pasiruošimas darbui su vaikais turinčiais autizmo spektro sutrikimų
- Ankstyvoji pagalba vaikams su autizmo spektro sutrikimais 2022
- Rekomendacijos darželio pedagogams dirbantiems su vaikais autistais
- Anglakalbių vaikų ugdymo modelio įgyvendinimo aktualijos ir gairės
- Tyrimo ataskaita: Mokinių, turinčię elgesio ir emocijų sutrikimų
- Mokymosi, aktyvumo ir dėmesio sutrikimai. Metodologinis vadovas
- Knyga „PADĖKIME AUGTI SAUGIAI“
- Bendradarbiavimas su tėvais ugdant įvairiapusių raidos sutrikimų turintį vaiką
- Kaip pristatyti bendraklasį, turintį autizmo spektro sutrikimų
- Dėmesio lavinimo gairės dirbant su vaikais, turinčiais įvairiapusį raidos sutrikimą
ŠVIETIMO PAGALBOS SPECIALISTŲ PATARIMAI
Rekomendacijos pedagogams:
- Vienas iš svarbiausių uždavinių pedagogui priimant į grupę vaikutį su specialiaisiais ugdymosi poreikiais: įdėti pakankamai pastangų mezgant ryšį su vaiku ir bendradarbiavimą su jo tėvais.
- Atrasti vaiko stiprybes, jomis remtis siekiant tikslų. Kasdien rasti už ką pagirti.
- Žinant, su kokiais sunkumais susiduria vaikas, stengtis pritaikyti aplinką ir ugdymo metodus.
- Nelaukti, kol sunkumai įsisenės – matant didesnės pagalbos poreikį, kreiptis į Vaiko gerovės komisiją ar administraciją ir spręsti situacijas iš karto.
- Atkreipti dėmesį į tai, kad netinkamas vaiko elgesys dažniausiai nėra tikslingas ar sąmoningas, svarbu priimti jį kaip pagalbos šauksmą, ieškoti, kokie vaiko poreikiai nėra patenkinami.
- Reguliariai organizuoti individualius susitikimus, konfidencialiam pokalbiui su vaiko tėvais.
- Nepamiršti rūpintis savo psichologine sveikata, nes darbas su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais reikalauja ne tik fizinių, kognityvinių, bet ir emocinių resursų.
Rekomendacijos tėvams:
- Svarbu kurti bendradarbiaujančius santykius su ugdymo įstaiga, pasitikėti joje dirbančiais pedagogais, įsiklausyti į jų rekomendacijas, skirti laiko susitikimams ir pagalbos vaikui planavimui.
- Vaikam turintiems specialųjų poreikių dažnai , svarbi rutina ir pastovumas, tai suteikia saugumo jausmą, todėl svarbu, kad tėveliai būtų linkę ieškoti kompromisų ir derinti šeimos taisykles prie ugdymo įstaigos taisyklių (pvz. laikykis dienotvarkės, derinkite vaiko asmeninių daiktų atsinešimą į įstaigą, nevėluoti ir kt.)
- Tiek bendraujant su vaiku, tiek su ugdymo įstaiga svarbu nepamiršti akcentuoti vaiko stipriąsias puses, sėkmes, stengtis savo lūkesčius derinti su vaiko gebėjimais.
- Užtikrinti specialistų konsultacijų lankymą ir dalintis informacija, siekiant gauti kokybišką grįžtamąjį ryšį.
- Rūpintis savo emocine sveikata.
Ministerijos svetainė apie tikslinę pagalbą mokiniams, mokytojams ir mokyklų vadovams https://pagalbamokytis.lt