,,Verkia duonelė tinginio valgoma“, ,,Kas nedirba, mielas vaike, tam ir duonos duot nereikia“ – tai patarlės, kurias neretai kartodavo mūsų seneliai ir proseneliai. Jie puikiai žinojo, kokia brangi ir šventa yra duona. Šiuolaikinių vaikų supratimas apie duonos kelią dažniausiai baigiasi artimiausioje parduotuvėje – nueini ir nusiperki. Ir retas kuris susimąsto, kokį ilgą kelią duonelė turi nueiti, kad patektų ant mūsų stalo.
,,Žirniukų“ grupė lapkričio mėnesį vykdė edukacinį projektą ,,Duonos kelias“. Jo pagrindinis tikslas – atkreipti vaikų dėmesį, koks sunkus ir ilgas duonos kelias nuo rugio grūdo iki duonos riekelės. Veikloje buvo panaudota grožinė literatūra, įvairios meninės išraiškos priemonės, įvairi informacija. Taip po lašelį, po grūdelį dėjome daug žinių apie duonos auginimą. Kiekvieną dieną, liečiantis prie duonos, aiškinomės jos paslaptį, skonį, naudą, pagarbą bei kelią ant mūsų stalo. Visų veiklų metu vaikai mokėsi gerbti ir mylėti duoną. Daug kalbėjome apie tradicijas, kaip ankščiau buvo auginama, kepama duona ir kaip šiuo laiku. Buvo organizuota senovinių daiktų paroda. Vaikai buvo supažindinti su žodžiais „spragilas“, „ližė“, „duonkubilis“, ,,dalgis“. Susidomėję vaikai dalyvavo bandelės kepimo procese. Prieš pradedant darbą atsakingai jam pasiruošėme: nusiplovėme rankas, pasipuošėme kepėjų prijuostėmis ir kepuraitėmis. Pasikalbėję apie produktus, kurie reikalingi bandelės kepimui, kibome į darbus: pylėme miltus, bėrėme įvairius pagardus, stebėjome rūgimo procesą, maišėme tešlą, o labiausiai visi norėjo ragauti bandelės raugą. Vaikai apibūdino, kad jis kvepia kaip duonelė, rūgštus ir aišku, ne visiems patiko. Išmaišę tešlą ir suformavę bandeles, viską nunešėme į darželio virtuvę kepimui. Džiaugėmės matydamos su kokia meile ir pasididžiavimu vaikai pasitiko savo rankomis ruoštas bandeles, kaip blizgėjo jų akelės. Mintyse tyliai išsakėme duonelei ir bandelėms, gražiausius žodžius ir pažadėjome, kad visada ją gerbsime ir branginsime, kad mūsų rankose nei duonelė, nei bandelės niekada neverks.
Savaitės pabaigoje vaikučiai pakvietė savo tėvelius ir darželio bendruomenę į šventę. Buvo prisimintas ilgas kelias nuo grūdo iki duonos kepalo, minėme mįsles, deklamavome eilėraščius apie duoną, pamėgdžiojome darbo įrankių (spragilų, girnų) kalbą, žaidėme liaudies žaidimus ir ratelius. Ragavome įvairios duonos. Linksma šventės atmosfera dalinosi visi šventės dalyviai. Visi maži ir dideli džiaugėsi gražiu vaikų ir pedagogų pasirodymu, suteikusiu vaikams ne tik žinių, bet ir daug teigiamų emocijų. Užsibrėžtą tikslą ir uždavinius pavyko sėkmingai įgyvendinti, o ateityje ir toliau skatinsime vaikus gerbti duoną, įvairios veiklos metu įtvirtinsime įgytą patirtį. Organizavo ir pravedė šventė vyresn. ikimokyklinio ugdymo mokytoja Liudmila Kapūsta ir meninio ugdymo mokytoja Julija Židovainienė.
1