Arbata tai vienas iš dažniausiai vartojamų gėrimų. Ją pralenkia tik vanduo. Rytuose arbatą tūkstančius metų laiko geros sveikatos, laimės ir išminties šaltiniu, o lietuvių senoliai naudodavo įvairiausius arbatžolių nuovirus, užpilus kaip vaistus, priemones gerinti sveikatą susirgus.
„Už lango žiema, o „Žirniukų“ grupėje sausio dienomis pakvipo arbata. Kvepia mėtų lapeliais, kvepia čiobrelių ir ramunėlių žiedeliais…“ Vaikai klausėsi pasakojimų apie arbatą ir jos gėrimo tradicijas, susipažino su lietuviškomis vaistažolių arbatomis. Vaikai pasakojo, kokias arbatas jie geria namuose, kokiomis gydosi kai suserga. Sužinojo vaistažolių gydomąsias savybes, kokios vaistažolės tinka vienai ar kitai ligai gydyti, kur jos auga, kada renkamos, kaip jas džiovinti bei saugoti. Vaikai tyrinėjo, uostė, čiupinėjo džiovintus liepų, ramunėlių žiedus, mėtų, melisos, čiobrelio, aviečių lapus bei uogas. Žaidė lietuvių liaudies žaidimus, atliko smagias užduotis. Vaikams reikėjo iš kvapo atspėti vaistinių augalų pavadinimus, įveiki rungtį kas greičiau šaukštu išpilstys arbatą. Prieš arbatos gėrimą visi kartu atlikome kvėpavimo pratimus. Gerdami arbatą, skanintą citrina ir medumi, pasidžiaugėme, kad ant stalo „puikuojasi“ ir auklėtojos užaugintos vaistažolės.
Vyresnioji mokytoja, dirbanti pagal IUP Liudmila Kapūsta
