Jungtinių Tautų Organizacija Vaiko teisių konvencijoje skelbia apie vaiko teisę augti saugioje aplinkoje, tačiau, anot Pasaulio sveikatos organizacijos, vaikų sužalojimai yra viena svarbiausių visuomenės sveikatos problemų, reikalaujanti ypatingo dėmesio. Sužalojimai yra pagrindinė 1–14 metų amžiaus vaikų mirties priežastis Europos Sąjungoje. Daugiausia nelaimingų atsitikimų, kuriuose nukenčia mažamečiai vaikai, įvyksta namuose. Kiekvienais metais Europos Sąjungoje maždaug 10 mln. įvairaus amžiaus vaikų namuose patiria sužalojimus, dėl kurių reikalinga medikų pagalba. Apytiksliai 40 tūkst. atvejų baigiasi mirtimi, 1 mln. atvejų būna hospitalizacija.
Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. pradėjo funkcionuoti Traumų ir nelaimingų atsitikimų stebėsenos informacinė sistema (TNAS IS), kuri šiuo metu kaupia ir apdoroja duomenis apie traumas ir nelaimingus atsitikimus, gautus iš 4 duomenų teikėjų šaltinių: Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro
PSO strategijoje „Sveikata 2020“ siūloma taikyti visuminį (holistinį) požiūrį į sveikatą lemiančius veiksnius. Vykdant smurto ir sužalojimų prevenciją svarbu, kad būtų kompleksiškai taikomos įrodymais pagrįstos intervencijos . Ilgalaikės investicijos į saugią aplinką (pvz., kelių ir gyvenamųjų namų projektavimas) ir produktai (pvz., vaikų apsauginiai atšvaitai ir vaistų pakavimas) kartu su teisės aktų reglamentavimu ir jų įgyvendinimu bei švietimu, siekiant elgesio modifikavimo ir įgūdžių ugdymo, leido daugeliui Europos regiono šalių ir toliau mažinti su sužalojimais susijusių mirčių skaičių. Veiksmingos prevencijos strategijos, skirtos tyčiniams sužalojimams, ypač dėl tarpasmeninio smurto, apima saugių, stabilių ir puoselėjančių santykių tarp vaikų ir jų tėvų kūrimą, vaikų ir paauglių gyvenimo įgūdžių ugdymą, alkoholio prieinamumo ir žalingo vartojimo mažinimą, kultūrinių ir socialinių normų kūrimą smurtui mažinti ir aukų identifikavimo, priežiūros ir paramos programoms užtikrinti .
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, Lietuvoje 2014 m. vaikai iš viso patyrė 8,5 tūkst. traumų, kurios buvo gydytos stacionare. Pasak SMLPC laikinai einančios Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus vedėjos pareigas Liudos Ciesiūnienės, dažniausia vaikų traumų priežastis visose amžiaus grupėse minėtais metais buvo nukritimai, kurie sudarė 43,4 proc. traumų priežasčių. Dažna vaikų iki 5 metų traumų priežastis – dūmų, karščio ar liepsnos poveikis (20,8 proc.). Transporto traumos buvo dažnesnė tarp 5–17 metų amžiaus vaikų (10,6 proc. atvejų). Nuo 10 metų tarp vaikų traumų priežasčių išryškėjo tyčiniai susižalojimai ir pasikėsinimai – 12,5 proc. Apsinuodijimai dažniausi tarp 1–4 metų ir 15–17 metų amžiaus vaikų, tačiau skiriasi apsinuodijimo medžiagos.
Skaidiškių mokykloje – darželyje yra vedamos sveikatos ugdymo veiklos apie traumas ir susižalojimus, naudojamos vaizdinės priemonės. Įstaigoje 2020 m. per tris mėnesius dėl pirmos pagalbos suteikimo kreipėsi 6 pradinių klasių mokiniai, dažniausiai dėl pilvo ar galvos skausmų, ar kur susistumdė. Rimtų susižeidimų niekas nepatyrė, į Skaidiškių ambulatorijos šeimos gydytojus pagalbos nesikreipta. Įstaigos personalas su atsakomybe prižiūri vaikus , todėl jokių susižalojimų ir nėra.
Sužalojimas – tai ūmus, stiprus mechaninis, cheminis, terminis, elektros ar jonizuojančios radiacijos poveikis žmogaus kūnui, kuris viršija žmogaus tolerancijos slenkstį. Ši sužalojimo sąvoka paremta fizinio traumos poveikio žmogaus kūnui pasekmėmis. PSO rekomenduoja terminą „nelaimingi atsitikimai“ keisti sąvoka „sužalojimai“, kadangi sąvoka „nelaimingi atsitikimai“ siejasi su neišvengiamumu. Sužalojimo galima išvengti, nes galima studijuoti, kaip įvyko sužalojimas, kokios įvykio aplinkybės.
Kiekvienais metais Lietuvoje nuo sužalojimų miršta apie 5000 žmonių, apie 400 vaikų ir paauglių. Tai kelis kartus viršija išsivysčiusių Europos šalių statistinius rodiklius. Daugiausia vaikų Lietuvoje miršta nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų. Iš jų net 70% sudaro buitinės traumos. Būtent todėl vaikų sužalojimų ir nelaimingų atsitikimų prevencija – svarbus pedagogų, tėvų ir visuomenės uždavinys. Tarptautinė patirtis rodo, kad sužalojimų galima išvengti. Vaikų saugios gyvensenos programos ir projektai įgyvendinami įvairiose pasaulio šalyse: Austrijoje, Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje… Bene didžiausią patirtį sukaupusi Švedija. Šiuo metu įvairiose pasaulio šalyse yra vykdoma Švedijoje sukurta “Saugios bendruomenės programa”, efektyviai padedanti mažinti sužalojimų skaičių.
REKOMENDACIJOS
Traumų profilaktika žaidimo grupėse:
Grindų danga turi būti neslidi. Vaikams saugesnė yra minkšta grindų danga. Vaikų kambariui patartina parinkti baldus su užapvalintais kampais, įtaisyti durų stabdžius (blokatorius), lėtinančius jų uždarymą, naudoti naujos konstrukcijos, be aštrių briaunų radiatorius ar apsaugines radiatorių groteles, spinteles ir knygų lentynas būtina patikimai pritvirtinti prie sienos, kad nenuvirstų. Pirkti saugius žaislus atitinkančius vaiko amžių. Elektros lizdai, prailgintuvai turi būti su užblokuojamomis skylutėmis arba su apsauginiais dangteliais (apsauginiais kištukais). Negalima palikti atviro lango kambaryje, kuriame yra vieni vaikai. Patartina naudoti naujos konstrukcijos, į viršų atsidarančius langus arba prie lango įmontuoti lango pravėrimo reguliatorių (fiksatorių), kurie leistų atidaryti langą ne daugiau kaip 10 cm. Neleisti vaikams grupėje žaisti su kamuoliu. Vengti auginti nuodingas gėlės.
Sužalojimai, susiję su laiptais ir jų profilaktika:
Tarpulaiptinės turi būti apsaugotos tvarkingomis grotelėmis. Atstumas tarp grotelių turi neviršyti 10 cm. Apsaugotos grotelių aukštis turi būti ne mažesnis kaip 90 cm. Laiptų kampai ir briaunos turi būti užapvalinti ar padengti kilimine danga arba specialia guma. Laiptai negali būti slidūs. Įrengiant laiptus reikia pasirinkti dangą neslystančiu paviršiumi (pvz., parketinę). Patartina įmontuoti turėklą, skirtą vaikams, prie sienos pusės (kad vaikas eitų ties siena). Mažų vaikų apsaugai reikia užtverti laiptus apsaugine tvorele. Reikia neleisti vaikams bėgioti laiptais. Iki 3 metų amžiaus vaikus suaugusiems patartina vesti laiptais laikant juos už rankos.
Traumų, įvykstančių kieme, profilaktika:
Sūpynės turi būti saugios konstrukcijos, negalinčios atsikabinti. Sūpynių kėdutės turi būti pagamintos iš lengvų medžiagų. Po sūpynėmis, karstyklėmis turi būti minkštas pagrindas (speciali danga, smėlis, smulkus žvyras, pjuvenos). Tvorų ir vartų kraštai turi būti neaštrūs, patartina –užapvalinti. Kieme neturi būti avarinių, yrančių mūrinių sienų. Draudžiama vaikams laipioti į medžius. Kieme negali būti pilnų vandens griovių, duobių. Suaugusieji neturi leisti vaikams žaisti su pavojingais žaislais, mėtytis akmenimis.
Saugių vaikų žaidimų aikštelių įrengimas – siekiant vaikus atitraukti nuo žaidimų keliuose ir sudarant saugias sąlygas žaisti tam pritaikytose vietose. Infrastruktūros gerinimas ir pritaikymas saugiai vaikams pasiekti ugdymo įstaigas, pvz., saugaus eismo koordinatorius ar vaikų vežimas į mokyklą autobusu. Saugos diržų transporto priemonėse segėjimas. Vyresniems kaip 10 m. amžiaus ar aukštesniems kaip 150 cm vaikams turėtų būti segamas normalus, ne vaikiškas, saugos diržas. Būtinų apsaugos priemonių užtikrinimas, pvz., šalmų dėvėjimas važiuojant ar būnant vežamam dviračiu ar motociklu, šviesą atspindinčių priemonių segėjimas / nešiojimas.
Pagrindinės priežastys, dėl ko vaikai patiria sužalojimus:
- Prasta vaikų priežiūra.
- Rizikingas vaikų elgesys.
- Vaikai dažnai nemoka priimti tinkamų sprendimų.
- Netinkamai naudojamasi įvairia įranga.
- Tėvams, vaikų ugdymo personalui trūksta informacijos apie sužalojimus.
- Prastas fizinis pasirengimas.
- Trūksta žinių apie saugų elgesį.
Sužalojimų prevencijos rekomendacijos
Tėvai turi:
- Kalbėtis su vaikais apie sveiką, saugų judėjimą. Kaip saugiai pereiti gatvę.
- Sukurti saugią aplinką augančiam vaikui namuose, kieme, mokykloje, darželyje.
- Rodyti patiems pavyzdį bei mokyti vaikus naudotis standartinėmis saugos priemonėmis – šalmais, liemenėmis, kelių, pečių ir alkūnių apsaugomis ir kt.
- Mokyti vaikus tinkamai nešioti ir segėti atšvaitą.
- Apžiūrėti, ar žaidimų aikštelės bei smėlio dėžės kiemuose ir parkuose yra saugios.
- Nupirkę vaikams sporto inventorių išmokyti, kaip juo saugiai naudotis.
- Vaikų pagrindinių važiavimo dviračiu įgūdžių ugdymas.
Tėvai ir treneriai turi:
- Per treniruotes grupuoti vaikus pagal jų įgūdžius bei fizines savybes, o ne tik pagal amžių.
- Neskirti per didelio fizinio krūvio (daryti tempimo pratimus apšilimo metu).
- Leisti vaikus į tuos sporto būrelius, kuriuose dirba patyrę, profesionalūs treneriai.
- Nuolat tikrinti vaikų sveikatą.
- Neleisti vaikams sportuoti, jei jie patyrė traumą.
- Vaikams patyrus traumą, kreiptis į gydytoją.
Vaikai turi:
- Dėvėti atitinkamas apsaugines priemones.
- Nesportuoti, kai jaučiasi pavargę ar yra susižeidę.
Kelių eismo įvykių prevencija Vaikų sužalojimai kelių eismo įvykių metu
Kompleksinė problema, kurią sprendžiant reikia pasitelkti įvairias veiklas.
Vykdant į vaikus orientuotą eismo įvykių prevenciją, dėmesys turi būti skiriamas visuomenės švietimui, kaip saugiai ir atsakingai elgtis kelyje, didinti vaikų ir už vaikus atsakingų asmenų budrumą bei kaip tinkamai naudoti apsaugos priemones. Svarbią reikšmę eismo įvykių prevencijoje turi teisės aktų nuostatos, apibrėžiančios atsakingą eismo dalyvių elgesį, bei šių nuostatų laikymosi kontrolė. Taip pat būtini inžineriniai sprendimai, kurie sudarytų saugias sąlygas visiems eismo dalyviams važiuoti keliu bei vaikams saugiai žaisti tam pritaikytose vietose, šitaip atitraukiant juos nuo kelių.
Nustatyta, kad jei susidūrimo su pėsčiuoju ar dviratininku metu transporto priemonės greitis neviršija 30 km/h, tikimybė patirti mirtinus sužalojimus yra daug mažesnė. Toks greitis turėtų būti nustatytas gyvenamosiose vietovėse, aplink mokyklas ir vaikų žaidimų aikštelėse.
Paruošė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Rita Matulionienė
